Delfinariumas ir Lietuvos jūrų muziejus

Klaipėda, Lietuva. 2019-08-02

Paskutinį kartą delfinus matėm Madeiroje, o mūsų mažius šių nuostabiai puikių jūros gyvūnų dar nėra savo mažose rudose akyse matęs. Ta pačia proga, kad jau atvykom į Klaipėdą dalyvauti varžybose nusprendėm skirti laiko pramogoms.

Persikelti į Neringą kainuoja 1 Eur vienam žmogui. Nėra daug pagalvosi, mielas skaitytojau, deja, apsižiūrėjom ir persikėlėm naujoje Klaipėdos perkėloje. O persikėlę supratom padarę klaidą, kadangi iki Delfinariumo cieli 8 km. Su pusantrų metų berniuku, tai sudėtingas kelio gabalas. Tad turim keturias opcijas:

1. Eit pėstute 8 km;
2. Sėsti į keltą ir važiuoti į senąją Klaipėdos perkėlą. Nuo jos iki Delfinariumo tik 1,5 km;
3. Naudotis taksi paslaugomis;
4. Teleportuotis į Delfinariumą.

Dabar rašant atrodo racionaliausia būtų pasinaudoti antru variantu. Bet nenorėjom gaišti laiko persikėlimui atgal nors keltai juda operatyviai – sakyčiau kas 15 min. Todėl rinkomės brangiausią variantą taksį. Vairuotojas paprašė 12 eurų už kelionę iki Delfinariumą, bet mes pasiūlėm praplėst paslaugų sąrašą iki kelionės pirmyn ir atgal už 20 eurų. Be ilgų kalbų mes sėdam į Chrysler Town & Country. Pamoka – norint pasiekti Delfinariumą ir Lietuvos jūrų muziejų kelkitės iš Senosios Klaipėdos perkėlos.

Perkam visą bilietų paketą, į kurį įeina delfinų pasirodymas 10 eurų, jūrų liūtų pasirodymas 3 eurai, 10 eurų jūrų muziejus. Bendroje sumoje gaunam apvalią sumelę 23 eurus žmogui.

Perkam pora ledų, nes saulė maloniai lepina ir po kelionės Vilnius – Klaipėda jau drebam kaip norim suvalgyt kažką saldaus, nes mes tiesiai lėkėm į perkėlą su tikslu spėti į 15h delfinų pasirodymą. Nusipirkom melionų skonio – gardūs velniai buvo.

Minios žmonių sugūžėjo po stogu pasigėrėti delfinais – ir užsieniečiai, ir grįžę iš svetur tautiečiai, ir vietiniai gyventojai. Delfinai iš savęs labai jaukūs gyvūnai, todėl 30 minučių pasirodymas prikaustė visų dėmesį, net mažieji išdaigininkai sužiūro. Vijom mintis ir klausimus – “kaži ar jie čia laimingi?“, “kaži ar jais rūpinasi deramai?“. Gal gamta motulė jais pasirūpinti taip kaip nė vienas veterinaras negeba to padaryti. Nepaisant įvairių diskusinių minčių, kurios vis šmėsteldavo galvon – šou buvo labai gražus! Pasirodymas perpintas su edukaciniais ir pramoginiais elementais, tad nebuvo nuodobu stebėti. Rekomenuojam ne tik melionų skonio ledus, bet ir šį šou.

Atėjo metas jūrų liūtams. Žiūrovų tokios gausos nesulaukė šis pasirodymas. Trukmė apie 15 min. Bandom prisiminti, kur mes tuos triukus jau esam regėją – Bergene gi. Iš principo mūsų pipiras pirmo delfinų pasirodymo jau buvo atsikandęs, o mes jau prieš keletą metų matėm jūrų liūtų pasirodymą, todėl vertinam tik vidutiškai.

Tai trendas aiškus: melioniniai ledai – pasakiški, delfinų pasirodymas fantastika, jūrų liūtų pasirodymas vidutiškas – ko tikėtis iš Lietuvos jūrų muziejaus?  Ir iš tikrųjų likom nuliūdinti pingvinų vaizdelio bei ekspozicijos. Tokia unikali erdvė, tačiau ji neišnaudoja savo potencialo. Gyvuniukų būta ir gana didelių, akvariumų būta, tačiau ne tokių spalvotų, kokių norėtųsi. Žinoma, radom sau įdomių dalykų: kašaloto kaulolės maketas, stiklinis tunelis su 120 metų galinčiais išgyventi eršketais, Gintaro Paulionio istorinė valtis pavadinta Alfreso Janseno vardu. Gintaras nebūdamas jūreivis sukalė irklinę valtį ir 1994 m. pasileido į lemtingu tapusį gyvenimo nuotykį. Pasiekęs Švedijos Elando salė nuotykių ieškojotas, bandė grįžti namo, tačiau košiantis vėjas ir audra jau prie pat Neringos krantų apvertė laivelį. Tai buvo šio beprotiško nuotykio pabaiga.

Lietuvos jūrų muziejui rašom prasčiausią balą. Galbūt lūkesčiai kiek per aukšti, kadangi išėję pro vartus ėmėme lyginti matytą kompoziciją su Berlyno zoologijos sode esančiu vandens parku, kur akvariumai milžiniškai, spalvos kaip Karibuose, įvairovė neišpasakyta. Gal tai ir buvo priežastis pakišusi mums koją pasidžiaugti šiuo muziejumi.

Reziumė (mūsų rekomendacija)-  griežtai kelkitės iš Senosios perkėlos ir eikite tik į delfinų pasirodymą.