Klaipėda Challenge 2019. Žalia trasa

Klaipėda, Lietuva. 2019-08-03

WhatsApp Image 2019-08-06 at 07.59.50

Mėginsim kartot sportinę sėkmę, kuri aplankė mus su Brigita Vilniuje, kur užėmėm pirmą vietą. Tik šįsyk į trasą traukiam kartu su broliu.

Mėnuo prieš startą sutariam, jog bėgsim vyrų įskaitoje, lengviausioje žalioje trasoje. Tad pasiruošimui tik kelios savaitės. Su broliu išbėgu keletą kartų Vingio parke, jog pakelt sportinę dvasią, įpūst motyvacijos. Žinoma, iš patirties galiu pasakyti, jog motyvacija po pirmųjų kartų greitai blėsta. Šis atvejis ne išimtis. Nesusiderinus tolimesnių bėgimų kartu brolis vis rečiau rasdavo noro ir laiko pajudėti. Bet džiugu, jog kartu įveikėm gal kiek daugiau negu 25km. Ir va, visas pasiruošimas. Daugiau emocinis, ne fizinis. Mėginsim imt sportą su emocine, o ne fizine jėga.

Kągi išaušo rytelis, toks gražus oras Klaipėdoje. Startas numatomas vėlai 13h, tad mes nuo ankstyvo ryto išlydim juodos trasos dalyvius, o patys patraukiam prie jūros mat Klaipėdos challenge vyksta 500m nuo kranto. Imam šiūpeliukus, kastuviukus, smėlio formytės ir pydrinam prie Baltijos jūros.

Paplūdimyje pamirkom kojas, pasidairę tolumoj regim šokančias damas (rytinė zumbos ar čia čia čia treniruotė), vieniša moteris basikom prabėga pakrante, o šiaip esam vieni krante kaip reta pajūriui. Su Motiejum palipdom iš smėlio tešlų blynus (į Klaipėda dūmėm visa šeima Brigita, Motiejus, Haroldas ir aš), pasitaškom vandeniu – oro temperatūra iki 20 laipsnių, vandens 17. Pradeda krapnot lietutis, tad žaidimai baigti, judam.

Išsirakinėjam smėlį iš tarpupirščių, einam ant suoliuko paniūniuot, aptart lenktynių strategijos. Vis iš krūmų ar užu kampo išnyra sportininkai ir kitų trasų dalyviai, ima magėt kuo greičiau šokt į kedus ir startuot. Kažkaip atsibodo ir prailgo laikas laukti starto.

Dviračius nuomavomės, tad teliko tik užsilipyt numerius ir persirengti. Pagaliau išaušo mūsų valanda. Išdalina žemėlapius ir kažkokia naujovė, prieš startą neleidžia į juos net žvilgtelti. Tad analizė ir darbas prasidės tik laikrodžio rodyklei mušant 13:00.

Screenshot_3

Startuojam ir visi dalyviai kaip skruzdės pasklinda po visą teritoriją, mat pirmoji užduotis yra surinkti 10 punktų išsibarsčiusių gretą starto belekokia tvarka. Tad visi renkasi judėjimą kas kam patogu. Be didesnio vargo sutenkam visus 10 punktų, iš kurių du punktai buvo jūroje. Nujaučiu, jog kopose bus gana keblu orientuotis, žemi medžiai, sunku įžvelgti punktą, o kalniukai, kubriukai, duobikės, toks mišinys žemėlapyje orientavimo pradžiamokslius kaip mes lengvai išmuša iš vėžių.

img_20190805_202614

Po 15 minučių į dviračių gardą atbėgam treti, bet iš dviračių gardo išminam pirmieji. Brigita jau man šaukia pavymui: “- Palauk, Hario!“. Su broliu suvokiam kas šią dieną bus pagrindiniai mūsų pakeleiviai, tai vyrukų komanda ir moterų komanda iš Telšių. Dviračiais numatyta apie 10km maršrutas. Nėra daug, bet šiokių tokių nepatogumu sukelia neturėjimas žemėlapio stendo ant dviračio. Viena ranka laikai žemėlapį, kažkuriuo momentu mėgini jį perlenkti, nepamesti taško žemėlapyje kur esi ir kur važiuoji. O dar norim pabėgt nuo mūsų draugų, kurie mums visą kelią alsuoja į nugarą. Minam į privačių namų kvartalą, vėlgi pagal pasirinkimą turim surinkti keletą punktų. Mes vis pabėgam kažkiek, ras padarom mažą klaidelę ar pristabdom ir jau žiūrėk kita vyruku komanda mus aplenkia. Taip ir žaidžiam, tai vieni, tai kiti.

img_20190805_202619

Miškuose vėl susitinkam moterų komandą iš Telšių. Dabar mišku minam visos trys komandos, mes su broliu minam iš paskos. Puse kelio vedėm, o dabar norim tiesiog nepaleisti ir laikytis būrio. Po kilometro pastebim, jog vyrukai atitrūksta ir jų jau nematyti. Mes liekam su merginam ir ieškom bunkelio pajūryje. Kiek pablūdinėja randaman ir šį karo atributą. Jau regim kaip į bunkelio vidų neria vyrukų komandu. O į bunkelį patenkama pro vieną liuką, kuris siauras, su laiptas, tad susidaro eilutę ir tenka palaukti kol galim šoks vidun. Sušokam be lempos. Tai kol aš išsitraukiau lempą ir pajungiau praradom brangaus laiko, bet punktą surandam ir jau lipam laukan.

img_20190805_202625

Kito punkto teks ieškoti pajūryje ir minti dviračiu krantu. Smėlis klampus, kaip manų košė. Pagavus nors ir mažą kiekį vandens, smėlis pasiglemžia vieną iš dviračių ratų ir privalai stot išsistumt ir vėl minti. Gana sunkus fiziškai momentas. Bet viduje džiaugiamės, jog nesivežėm savo dviračių, nes mūsų miestiniai su plonom padangom – būtų ašarų pakalnė smėlėtame Klaipėdos pajūry. Išsimauroję atsižymim punkte ir stumiam dviračius kopa iki miško takelio, kuris veda dviračių gardo link.

img_20190805_202635

Vyru komandos nematot, tad suvokiam kad atsiliekam. Su dar keletu komandu, nes jau susiplakė ir juoda, ir mėlyna, ir raudona, ir žalia trasos spustelim plentu link starto, kur vėl paliekam dviračius ir skubam į paskutinių 2km atkarpą. Pirmoji užduotis užsikaborot medžiais ir paimti punktą. Medžiuose tįso šniurkai, kurie turėtų padėt lipti, bet virvės siūbuoja, liūliuoja nuo kūno svorio – neįmanoma paprastai užsliuogti. Tad vienas visu svoriu tempia virvę į apačią, o kitas mėginam lipt aukštyn. Prie šio punkto pavejam ir savo pagrindinius varžovus. Juos prisigenam prie dar vienos kareiviškos užduoties, t.y. lindimo po tinklu ir gilzių skaičiavimo. Iš šio punkto išbėgam lygiai. Suprantam, kad bėgti iš paskos nėra geriausias būdas laimėti, tad vyrukai mus užleidžia ir po 200m mes lendam į kopas rinkti paskutinių punktų, o tuo tarpu kita komanda nubėga toliau. Kai atsiskyrėm neįsivaizduojam kaip mums sekasi. Nors taškus mažiau daugiau renkam gana lengvai. Hariui po truputį prasideda fiziniai sunkumai, norisi stoti, atsikvėpti. Aš mėginu jį ragint, sumotyvuot, kad esam pirmieji ir dabar nelaikas tausot jėgas. Parėkavę vienas ant kito toliau grįžtam į trasą. Lieka paskutinė užduotis lipimas tinklu pakabintu tarp medžių. Šiaip netaip užsiturtalinam į viršų, nes ant tinklo mes nevieni ir kiekvienas ieško sau patogiausios pozicijos. Šokam su trenksmu žemėn ir skuodžiam į finišą.

Screenshot_2

Vsio. Spaudžiu broliui ranką, dėkoju už gerą laiką ir puikų pasirodymą – belieka formalumai. Belaukdami eilėje, kur skanuojamos sport ident kortelės matom kaip finišuoja mūsų pagrindiniai kompanijonai didžiojoje dalyje trasos, tai telšiškės ir vyrukai. Žinom, jog pagal laiką esam pirmi bendroje įskaitaitoje.

img_20190805_202702

Deja, siurprizas sekretoriate sugadina visą nuotaiką. Panašu, jog  NĖRA ATŽYMOS viename iš pirmųjų punktų. Visuose buvau, visus punktus rinkau, atrodo girdėjau ir garsinį signalą, ir lemputė mirgėjo, kas indikuoja apie paimtą tašką. Prakeikimas, mėginu dar reikalaut teisėjų, jog atneštų 37 punktą ir patikrintų ar neįvyko klaida. Taisyklės yra taisyklės, niekas kitas dėl šio punkto nekėlė pretenzijų, o ir Haris ten kuo puikiausiai atsižymėjo, o mano Sport ident neužfiksavo šio punkto. Liūdna, nerealiai liūdna ir pikta. Buvom pirmieji bendroje žalios trasos įskaitoje ir čia bac, tokia klaidelė tave nubloškia į paskutinę poziciją. Tai bent patirtis, imu suprasti ką D. Rapšys patyrė per pasaulio plaukimo čempionatą kai atplaukė pirmas, bet buvo diskvalifikuotas ir neteko aukso medalio. Mūsų pozicija kiek geresnė, nors bendroje įskaitoje likome paskutiniai, bet vyrų grupėje antri, kadangi užsiregistravusių buvo tik dvi vyrukų komandos. Šaunumėlis gausim Corny sausainių 🙂

Screenshot_4

Sveikinu, Broli, tu pirmas!

 

 

2 komentarai “Klaipėda Challenge 2019. Žalia trasa

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s