Vilniaus Challenge 2018

Vilnius, Lietuva.

Nuotykiai, nuotykiai, nuotykiai. Džiaugiuosi, jog vėl ėmiau sportuoti po gana ilgo pasyvaus laikotarpio. Sulaukiu bičiulio skambučio ir aš grįžtu po 3 metų pertraukos į jubiliejinį multisporto renginį.

34489042_10160415977275331_3726572947544997888_oDalyvausim Raudonoje trasoje – 3 pagal sudėtingumą, ilgesnė ir sudėtingenė tik juoda trasa. Startas numatytas 11:00 val. nuo Baltojo tilto pievos. Dviračius prieš tai pasiparkuojam garduose prie Vingio parko pėsčiųjų tilto, su savimi pasiimam visą reikalingą mantą. Nuvykstam į startą kaip tik laiku. Pasidedam maistelį, vandens diržą bėgimo rungčiai ir laukiame kol išdalins žemėlapius. Papildomai vandens su savimi neėmiau, tik mano kompanijonas su camelbag’u. Viena gertuvė liko dviratyje, todėl žinau, jog po valandos tikrai minsim dviračius arba bėgsim, tuomet ir galėsiu atsigaivinti. Paimu vieną geliuką su savimi.

Kągi kągi vedėjas skelbia žemėlapių dalybas, kurios įprastai prasideda 15 min prieš startą. Nepamirštam išsivalyt savo SportIdento kortelių.

Screenshot_2

Mano orientavimosi žinios vis dar pradžiamokslio lygmenyje, tad aš stipriai žemėlapio ir neanalizavau. Tik pastebėjau, jog pirmoji rungtis bus plaukimas ant putopolesterolo plokščių Nerimi.

Startas duotas, visi lekia, net dulkės rūksta. Visi išsitraukia savo irklus, lastus ir kitas priemones, kurios pagreitintų nusigavimą iki pirmo punkto Nerimi. Grūstis prie kranto, visi nedrąsiai kiša kojas vandenin. Vieni neria, taip kaip stovėję, kiti aunasi batus, nusimauna kojines, slepia juos į kuprines. Mes negaištame tam laiko ir neriam su viskuo.

Screenshot_3

Šoku į Nerį, Vilius iš paskos. Mojuoju rankutėm, plakuosi. Atsigręžiu akimis ieškau savo naparniko – niekur nerandu. Dreifuoju. Pro mane plauke minia dalyvių. Raudonoje trasoje apie 100 komandų, 200 sporto entuziastų.

Įpusėjus jau matau kolegą, tad pasileidžiu iki pirmo punkto, ten ir palauksiu. Šoku iš vandens girdžiu Vilių garsiai keiksnojant šitą rungtį. Ji nėra lengva, rankas, sprandą pakerta, visas kūnas toks įsitempęs, jog tik nepamestum tos plokštės. Pilni kroksai vandens, šliumpinam link Žvėryno, ten pagal legendą reiks surasti keletą taškų.

 

Pirmąjį surandam, antrajam pasirenkam avantiūrą, mačiau prie uošvių esant punktą, tad pasileidžiam nežiūrėdami į legendą. Vėliau suprantam, jog tai buvo mūsų milžiniška klaida. Punktas ne mūsų. Grįžtam į pirminį tašką, matom, jog blaškomės ne vieni. Kiek vėliau atsimazgom galus, aš jau irgi paėmiau žemėlapį, jog suprast kas čia per šaršalas. Dėl bandymo sugudrauti – sugaišom net 24 minutes.

Varom iki 4 punkto, tunelio, jungiu lempuką. Bėgam drėgnu tuneliu, o ten eilė milžiniška prie punkto, nesuprantam, kodėl nebuvo galima įrengti kelių nuskaitymo punktų. Vilius lekia be eilės pas jį per orą nusiskaito – žmonės rėkia, čiumpa už skvernų, maniau, kad jau kils bėdelių. Grįžta mano kompanijonas ragina užlindinėt – nu aš negaliu nors tu ką, man sąžinė neleidžia 🙂 Mano sąžinės reikalas mums kainuoja papildomas 5 min.

34489042_10160415977275331_3726572947544997888_o

Toliau dviračiai ir orientacinės Vingio parke pagal laipsnius ir atstumus tarp punktų. Aš važiuoju Dariaus skolintu dviračiu, neturiu stendo, kur prisisegti žemėlapį, tad kišu jį į užantį. Viskas vėl ant Viliaus pečių, kaip naviguos taip. Padarom kelias klaidas, prasilenkiam su Juodos trasos lyderiais, tarp jų ir mūsų draugai. Kaip smagu tokiame renginyje sutikti pažįstamų.

Iš Vingio parko genam savo 1 žmogaus galios dvirkas į Gamtos fakulteto teritoriją. Lengvai ir greitai randam keletą punktų. Tad toliau įdomioji dalis. Rebusas – šrebusas, kurį vargu ar kas išsprendė teisingai. Nuo to kaip tiksliai sugebėjai atsakyti į žemėlapyje suformuotą užduotį priklauso ar iškart rasi teisingą punktą ar ne. Nes pasirinkimas net iš 6 punktų. Mes žinoma neišsprendėm teisingai užduoties, tad teko aplankyt 5 punktus, kol galėjom atsižymėt. Skuodžiam prie starto – laukia labirintas ir sliuogimas vamzdžiu.

Malamės tarp viduriuko savo trasoje, nes matome kaip tiršta raudonais numeriais pažymėtų dviračių ir kolegų. Šokam vėl ant dviratukų. Pasileidžiam link Olandų žiedo, tuomet į Antakalnio džiungles lendam. Ten buvo linksma, kelias siauras, vargiai prasilenksi, bet kažkaip pagazuojam, drownhill/uphill. Į kalną tenka stumtis veliką bo kalno statumas retam įveikiamas. Bešokinėdamas per šaknis ir kupstus pametu savo gertuvę. Ne taip gaila gertuvės kiek joje buvusio vandens.

34481955_10160416040455331_8167888363643207680_o

Skuodžiam nuo 20 iki 21 punktų. Vilius pasirenka labai protingai – nusuka visai į priešingą pusę negu minia. Bum randam 21 punktą, o prie jo tik viena komanda, žinom, kad puikiai pasidarbavom. Atsižymėti tenka medyje kokių 3 metrų aukštyje, kai suvažiuos visa banda, bus kamštukas. Atsižymim ir nusprendžiam grįžti tuo pačiu keliu kaip atvažiavom, o nesukti rato kaip rekomendavo žemėlapis, sprendimas atsipirko su kaupu. Čia buvo puikiai sustrateguota, nuostabi taktika, aplenkėm labai daug dalyvių.

Judam link Užupio Respublikos. Pora tiltelių, tuomet link Kalnų parko – pumpuojam kojų raumenukus net akyse čirška. 100 metų nevažiavau dviračiu, paskutinį kartą, manau, buvo pajūryje Šventoji – Palanga 2017 m. vasarą su žmona turistiniu rimtu. Tai kaip ir viskas su dviračiais, dar keli punktai pakeliui iki Baltojo tilto.

Prasidės mano užduotis – bėgimas. Užsidedu vandens diržą, imu šokoladuką ir geliuką. Bet kai pagalvoju – labai mes nesidraskėm, vandens atsigėrėm, šokoladuką suvalgėm. Raunam link tinklo sienos, tuomet į riedutininkų parką ir link centriuko.

Sekam legendą, jog nepraleistume nei vieno punkto, nustembu kaip mano žemėlapio skaitymo įgudžiai pagerėjo po 6 varžybų Antradieniai.lt. Vedu komandą, Vilius jau išsitaškė su dviračiais, todėl imu žemėlapį padėsiu komandai. Duodu draugui savo geliuką, jog momentiškai įgautų jėgų. Kiek pabėgėjęs perimu ir jo kuprinę. Jaučiu, jog puikiai mums sekasi, be klaidų orientuojamės centre, beprotiškai geras jausmas, kai supranti kur esi ir kur reikia bėgti. Mes jau Valdovų rūmų kieme, liko dar keli punktai prie Filharmonijos ir Skalvijos kino teatro. Bum bum ir mes jau su šypsenom baigiam varžybas! Šįsyk paiimu ir 100 punktą, ne taip kaip Rogaininge buvau susikirtęs.

Screenshot_4.jpg

Geras jausmas gaut vandens, Corny, medalį, sutikt savo draugus iš Juodos trasos, pasifilmuot su organizatoriais, pasidalint įspūdžiais, pasijuokti. Nors atrodom kaip velniai, kojos juodos, žandai nubraižyti, prakaitas teka upeliais – smaguma. Apie emocijas tiek, o dabar rezultatai. Nuplaukėm, nubėgom ir numynėm 44 km, per 4:19 val. Pakliuvom į Top10, esam 9. Tiesiog neįtikėtini rezultatai.btr

Laukiu kitų metų! O tu? 🙂

Reklama

2 komentarai “Vilniaus Challenge 2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s