Video

Vialattea. Italija

Vialattea, Italija.

Tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais žiemos palydėti leidžiamės į kalnus. Vėl norisi pajusti tikrą baltą žiemą, išgirsti po kojomis girgždantį sniegą, užuosti kalnų gaivumą bei tuščia galva pasileisti nuo kalno!

Šį kartą renkamės, kaip manėme, patikrintą variantą – Italijos slidinėjimo kurortus ir mylimas Alpes. Tutto bene, Italija.

Slidinėti kovą rizikinga, bet praeitų metų patirtis leido tikėtis daug sniego ir mažai slidinėtojų. Kita svarbi priežasti, dėl kurios renkamės Italiją, tai palaima gomuriui ir šventė pilvui. Dar nuo praeito slidinėjimo sezono maloniai prisimenam be galo skanias vakarienės, ilgus pašnekėsius prie

NOVATEK CAMERA

vyno ir plius kelis priaugtus kilogramus atvežtus į gimtinę.

Vykstam su kelionių organizatoriumi hi mountains. Renkamės skrydį, o ne kelionę autobusu dėl praėjusių metų nuotykių ir greitesnio tranzito. Kraunamės krepšius, įrangą ir 2017-03-18 kylam į Grenoblį (Prancūziją), iš čia autobusu persikelsim į Italiją. Skrydis sklandus, gražūs žmonės, malonus nusileidimas ir mes jau autobuse pakeliui į olimpinį miestelį Cesana (2006 m. Turino olimpinės žaidynės). Atvykstame po vidurnakčio. Tad visą mantą metam į kampą ir entuziastingai traukiam lovon, nes ryt laukia kalnas.

NOVATEK CAMERA

Viešbutis Solaris. Trys žvaigdelės. Tikrai trys. Žmonių daug nėra, personalas maloniai bendrauja, tačiau maistas labai prastas. Ryte atėjus pusryčiauti, mūsų visi lūkesčiai susiję su skaniu itališku maistu, subliūkšta. Supratome, kad šį kartą valgysime kukliau. Manėm, jog italai tikrai myli maistą, bet šiame viešbutuke labai silpnas maitinimas. Pusryčiams net omleto nėra. Vakarienei švediškas stalas – trys bliūdai salotų, o pagrindiniai patiekalai be skonio. Ši tema reikalauja atskiro posto, kaip reikia negaminti, bet blogų patirčių neplėsim. Leiskimės nuo kalnų.

Gavom ski pasą, kuris galioja 6 dienas Vialattea Monti della Luna regione plius vieną dieną Montgenevre (Prancūzija) ir vieną dieną visame Vialattea regione. Trasų pasirinkimas visame regione milžiniškas 400km. Neišbandysim net pusės. Ne visi keltuvai nauji ir greiti, bet mums užteko. Personalas taipogi labai malonus prie kiekvieno keltuvo budi, padeda išlipti/įliptį, pamatę prasčiau šiuožiantį pristabdo keltuvus.

NOVATEK CAMERA

Pirmas keturias dienas gavome tokios pavasariškos saulės, kad  net po truputi į galą pradėjome niurzgėti taip tipiškai lietuviškai: per karšta, per daug spigina, sniegas tirpsta ir pan. Tačiau dabar prisiminus tas dienas, net širdyje apsalsta. Turėjome beveik tobulas oro sąlygas: apačioje turėjo šilumos apie plius 15-17, kalnuose gal apie 5, saulė kaitino žandus, atsivėrė nepakartojami vaizdai. Deginomės per pietus kavinėse ir piknikavome pakeliui. Tobulas oro sąlygas… saulės vonioms.

NOVATEK CAMERALabai kaitri saulė tirpdė sniegą, todėl slidinėti po pietų buvo beveik neįmanoma, nes trasos labiau priminė ledų kokteilį, kas iš esmės savaime nėra blogai, bet komforto slidinėjimui ne per daugiausia. Todėl slidinėti ruošiamės ankstyvais rytais.

Rytais trasos sutvarkytos, ledinės tikrąją ta žodžio prasme, su lenta kantuoji kaip per asfaltą. Bet apie 10h trasoms gavus saulės ir pralėkus pirmiesiems slidinėtojams jos tampa minkštesnės.

20170321_103524 Puraus sniego negavom, sezonas tikrai į pabaigą. Iki pirmojo sniego tenka pakilti apie 700m nuo 1.300m iki 2.000m. Keista kai keliesi keltuvais gali stebėt lakstančius driežiukus po kojom, o su dviem keltuvais pakilęs randi sniego motociklus ir pilną olimpine dvasia kvepuojančią infrastruktūrą. Dėl sniego trūkumo kiek gaila, off-road’u nenuvažiuosi, velniškai kieta.

Trasos apytuštės. Gali visą trasą nušliuošt nesutikęs nė gyvos dvasios. tai buvo tikrai nauja patirtis mums, nes neteko nei prie keltuvų stoviniuoti, nei baimtinis numušti kokį vaiką. Tokiu metu geriausios trasos buvo raudonos, pakankamai plačios ir stačios, todėl galima lėkti su vėjeliu.

Nuotaikos per pirmas dienas buvo itin geros ir įvairiaspalvės, mėgavomės vienišais nusileidimais, pagautais zuikiais trasoje, juokavom, šūkavom, bandėme keltis į Prancūziją, daug valgėme ir leidome sau pabėgti nuo visų kasdieninių rūpesčių.

20170320_09324020170320_124446Paskutines kelias dienas kalnus užtraukė  tiršti debesys ir jokio vėjelio, tad situacija visiškai nekito. Kadangi trasas jau pažinojome baisiausia buvo ne pasiklysti kalnuose, bet blogas matomumas trasoje. Rūkas buvo tokio tirštumo, kad kylant net nematydavome prieš tai esančios keltuvo kedės. Tad ir leidžiantis nesimatydavo nei kupstų, nei pačio sniego išdėstymo, iš esmės čiuoži “va bank“.

NOVATEK CAMERA

Pirmą dieną nerizikavome – užkilome, nusileidome kartą ir grįžome atgal į miestelį. Nusprendėme pasinaudoti proga ir nukeliauti į Pjemonto regiono sostinę – Turiną. Nors Cesana yra itin mažas miestelis, kurį galime apeiti per 30 min., tačiau susisiekimas sutvarkytas ir po mažiau nei 2 valandų buvome Turine. Kelionė žmogui pirmyn atgal – 20 Eur.

Oooo Turine pasijutome kaip tikroje mados sostinėje! Dar važiuodami traukiniu žaidėme, kas ką žinome apie Turiną, tačiau išskyrus Fiat gamyklą, įvarius mados namus bei Turino drobulę, nieko nesame girdėję. Mūsų spėliomės apie italų dėmesį madai pasiteisino 100 proc. Išlipus geležinkelio stotyje, jau jautėsi, kad patekome į kvapų ir itališkos elegancijos sūkurį.

NOVATEK CAMERA

Turino traukinių stotis

Via Rome ir Via Garibaldi gatvės pilnos visame pasaulyje vertinamų “Dolce Gabbanna“, “Louis Vuitton“, “Prada“, “Chanel“, “Ferre“, “Yves Saint Laurent“ prekės ženklų parduotuvių. Kadangi nesame tokie prijaučiantys šiems mados diktatoriams, tai mūsų apsilankymas shopingo alėjose apsiribojo tik The North Face parduotuve. Eilinį kartą sutikome, kad  geri daktai. Jau žinau, kur mano Kalėdų senelis lankysis prieš kitas Kalėdas.

Turino katedroje saugoma viena vertingiausių relikvijų – Turino drobulė. Teigiama, kad joje buvo įvyniotas Kristaus kūnas, drobulėje išlikęs atsispaudęs žmogaus veido su erškėčiu vainiku atspaudas. Kiti šaltinia teigia, kad nė velnio – tai ne ta pati drobulė, Turino katedroje esanti jaunesnė, vidurmažius tik siekianti relikvija. Kaip ten bebūtų drobulės mes nepamatėme. Pasirodo, ji parodoma lankytojams tik vieną kartą per dešimt metų, o visą kitą laiką kruopščiai saugoma. Visus kitus objektus pralėkėme labai greitai ir jau įpusėjus dienai sėdėjome vietinėje kavinėje, skanaudami – o kaip gi kitaip –  picą. Po miesto apsilankymo, nusprendėme, kad mes vis dėlto gamtos žmonės ir to miesto šurmulio ir skubėjimo mums per akis.

NOVATEK CAMERA

Paskutinę mūsų kalnuose dieną, nusprendėme nepaisyti rūko ir pasileidome po pusryčių aukštyn į kalnus. Diena rūko prasme buvo dar prastesnė, bet tarėme sau, kad kaip tikrieji kalnų mylėtojai, turime atsisveikinti su kalnais. Viešbučio rūsyje visų kitų turistų įranga buvo vietoje, supratome, kad į kalnus leidžiames tik mes. Vienas keltuvas, antras keltuvas ir mus kalnuose pasitinka ne tik tirštas rūkas, bet ir tikra žiema. Žmonių nė kvapo. Toks labai laukinis jausmas. Prisnigo ir vis dar sninga!

Šaltis pradeda skverbtis pro visas nesandariai užsegtas striukių, kelnių skylutes, nosis varva, pro rūką ir krentantį sniegą įžiūrime tik viens kitą ir tik tada, kai esame ne didesniu nei 5 metrai atstumu. Bet užtat turime puraus, šviežio sniego, entuziazmas padidėja ir nusprendžiame leistis. Jausmas labai keistas, esame vieni visame kalnų masyve, kažkaip baugu, bet kartu ir ypatinga. Bandome laikytis greta ir orientuotis pagal trasą žyminčius stovelius, leidžiamės labai lėtai, bet girgždančio sniego garsas, minkštas nusileidimas ir daug geresnės sąlygos slidžių laviravimui, atperka tą aklumą.

20170320_131100Vis dėlto blogas matomumas nelaidžia mėgautis nusileidimo. Jaučiamės, kaip kurmiai, naviguojantys tik pagal savo nuojautą, kuria, kaip lygumų gyventojų, neverta pasitikėti. Vienoje vietoje su Brigita išsiskyrėme, susitardami susitikti apačioje. Tačiau esant tokiam blogam matomumui Brigita nuvingiavo kažkur į šalį, teko pasijaudinti, kol ji nusileis.
Atsiveikinimui kalnams sulipdėme draugą – senį besmegenį.
Buvo smagu pasijausti vaikais, ridenome tuos kamuolius, dailinome senio figūrą iki tobulomo. Kaip priklauso sudėjome rankas, kojas, nosį, akis. Gavosi toks visai padorus ponaitis.

Džiaugėmės juo ne tik mes, bet ir pro šalį pralėkiantys slidinėtojai.

Palikome ji stūksoti kalno viršūnėje išdidžiai, o patys grįžtame į pavasarėjantį Vilnių.

Gera atostogauti dviese!

Biudžetas. Keliapalis su skrydžiu, viešbučiu, ski pasu, pusryčiais ir vakariene 790 eurų žmogui. Skanėstai, kelionės viešuoju transportu, suvenyrai ir pramogos dar po 100 eurų. Bendroje sumoje 900 eurų žmogui.

Reklama

Vienas komentaras “Vialattea. Italija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s