Gdanskas malonus siurprizas

Gdanskas, Lenkija.

Ką čia nuveikus, kur nuvažiavus? Gal Minskas? Ne ten vizos reikia. Gal Gdanskas? Varom į Gdanską. Mums Lenkija iš esmės patinka – artimas užsienis. Planuoti daug nereikėjo. Paskaitėm du straipsnius apie Gdanską, užsakėm per booking.com nakvynę ir jau penktadienį prieš darbo pabaigą trypčiojom prieš startą.

2016-10-14. Iškart penktadienį po darbų pajudėjom iš Vilniaus. Pasiėmė termosą, barankų, karštų sumuštinių, 200 zlotų ir apie 18h patraukėm į Dancigą. Važiavom tryse Brigita, Haris ir aš, Minde. Kelias geras, lauke vėsu, pradedam lįst į arteriją, kuri jungia Lietuvą ir Lenkiją. Iš pradžių kelias atrodo gan greitas, todėl jau po kelių valandų kertam sieną. Toliau navigacija mus nuveda kažkokiais siaurais, nematytais keliais ir jau keliaujame per lenkiškus miestelius ir kaimus,  dingsta kelio ženklai, kelio juostos, tamsu, naktis. Neaišku koks baibokas, kad neiššoktų iš krūmų. Mašinų tuos keliuos nėra. Toks Wrong turn scenarijus. Po truputį nevairuojantys pasineria į snūduriavimą. Po vieno iš posūkių kaktomuša susiduriame su ilgablakstienėmis karvėmis, stoviniuojančiomis ant važiuojamosios dalies. Žavu – visi prabundam, traiškanas prasikrapštom, įtempiam sensorius, toliau kelią stebim tryse. Tokiais keliais naktį gali važiuoti tik mėgstantys nuotykius klapčiukai. Skaičiuojam kilometrus. Nuvažiavom 500km stojam degalinėje. Lieka apie 100km. Pasikeičiam vairuotojais. Viena mintis – aš jau senstu. Apie 01:30 ryto atvykstam į Gdanską.

Galim rekomenduoti butą. Tvarkingas šeimininkas mus pasitiko po vidurnakčio. Viską papasakojo, aprodė. Butelyje gali apsigyventi 4 žmonės. Gerai įrengtas, visko yra ko gali prireikti, turėk tik šliures ir šepetėlį. Butas kiek atokiau nuo miesto centro. Labai jau nepokštaujam po 7h kelionės – klojam lovas, einam gult.

2016-10-15. Po pusryčių judame link jūros, kur nemiega vakarai… Kelionė į Sopotą trumpa 20km. Norim prie jūros, ant molo bei pažiūrėt į skersą namą. Apsisukam gan greitai, nes šalta, vėjas ciongais traukia. Pasivaikštom po miesto pagrindinę gatvę, išėgėriam kavos ir judam atgal į Gdanską. Palyginimui Sopotas kaip kokia Palanga, o Gdanskas kaip Klaipėda. Tik Sopote nėra kopų ir pušyno skiriančio miesto dalį nuo paplūdimių. Tokiu metu tai apmiręs miestas, tačiau pakaitinus saulutei čia, spėjam, jaunimas pasileidžia plaukus.

Gdanskas. Tikrai įspūdingas miestas, sužavėjęs mus svetingumu ir labai gražia architektūra. Pirmiausia susiveikiam ką nors užkasti ir toliau judam tirinėti miesto. Pirmiausia pasileidžiame Karališkuoju keliu, Dluga gatve, pro miesto vartus link centrinės aišktės, o vėliau link pačio uosto. Visi objektai koncentruoti centre, orientuotis jame taipogi paprasta. Miesto rotušė stūkso centrinėje miesto aikštėje Dlugij Targ. Pagrindinis jos akcentas – puošniausias Gdansko pastatas – Artūro namas (dvor Artusa ), kuris kažkada buvo pirklių susibūrimo vieta. Aikštę puošia ir miesto simboliu laikomas Neptūno fontanas. Senamiestis ypatingai jaukus, apstu jaukių mažų parduotuvėlių, tautodailininkų, kavinių, užkandinių. Vienoje iš jų skaniai papietaujame ir sakyčiau gan nebrangiai.

Toliau aplankome senovinį uosto keltuvą, vadinamu Žuraviu. Seniausiais laikais jis tarnavo sunkių krovinių perkėlimui, vėliau buvo miesto gynybo siena. Šiai dienai tai vienas didžiausių turistų traukos taškų. Kaip ir tipiška Lenkijai, mieste yra nesuskaičiuojama galybė bažnyčių. Visų neaplankome, kadangi po kurio laiko visos atrodo ganėtinai vienodos. Didėlį įspūdį palieka amatininkų alėja, tokia siauria jauki gatvelė, kur kiekvienas parduoda savo rankų darbo dirbinius, suvenyrus ir kitus turistams patrauklius dalykėlius.

Norėdami pamatyti miestą iš paukščio skrydžio, nusprendžiame pasivežėti apžvalgos ratu.Tikrai rekomenduojame, nes viduje kabinoje pakankamai jauku, šildoma, o ir vaizdai neleidžia nuobodžiauti.

Pasisukame tris ratus ir toliau einame pakrante, mėgaudamiesi jau veidus šildančia saule, atostogų nuotaikomis ir džiaugiamės tinkamai pasirinkta kryptimi.

Apibėgom visus objektus gana greitai. Dar po pietų mastėm, kur būtų galima dar pavažiuoti, pasigooglinome, kad netoli Gdansko yra Štuthofo koncentracijos stovykla, tačiau paskaičiuojam, kad galim nespėti iki jos uždarymo, o be to, ir temsta jau daug greičiau, todėl paliekame šį objektą kitam kartui. Tad apie 18h jau baigėm savo ekskursiją. Planavom dar vakare išlįst pasižvalgyti po naktinį miestą, bet nulūžau lovoje – sakiau senstu. Pasikalbam dar prieš miegą ir jau einam miegoti, rytojui dar turime planų.

2016-10-16. Buto raktus metam į pašto dėžutę ir judam link Malborko didžiausios kryžiuočių pilies. Nuo Gdansko iki tikslo 100km. Atvykę randam ne vieną autobusą su

lietuviškais numeriais. Tautiečiai draugiški siūlo prisijungti į grupę ir pasisamdyti gidą. Bet mes pamatę pilį ir jos dydį nusprendėm neiti vidun. Detaliai apžiūrėti pilies menės, vidinį kiemą, jo pastatus, manau užtruktų kokias 4h. Labai graži pilis, net norisi įsivaizduoti ir panirt į praeitį, kai aplinkui nebuvo šiuolaikinio pasaulio, o tik ūkininkų turgus, rugių kūgiai, pliurza, nosį riečiantys kvapai, vežimai, murziai vaikai – visi tie viduramžių malonumai ir negandos. Vertas dėmesio objektas, važiuočiau darsyk, nes norėčiau pilnos programos su gidu. Kaina žiemos sezonu 10 Eur.

Iš išorės pastebime, kad pilį supa tvirta gynybinė siena ir daug gynybos bokštelių, pilį taip pat supa Vyslos atšaka, todėl pilis atrodo neįveikiama. Prisimenam mums žinomas istorijas apie užmojus užimti šią pilį bei aišku šios pilies sąsają su Lietuvos didžiuoju Kęstučiu, kuris buvo kalinamas šioje pilyje. Kęstutis nelaisvėje neužsibuvo ilgai, jam pavyko pabėgti.

Kitas objektas, kurį buvom suplanavę aplankyti grįžtant namo tai Vilko guolis (Wilczy Szaniec). O ten tai rimti reikalai. XXa. mauzoliejus, piramidžių-bunkerių miestelis. Naciai rimtai pasiruošę buvo. Galingai, apžiūrėję visą teritoriją, esame netekę žado. Būstinės ir pagrindiniai bunkeliai aukščio su lig trijų auktų namo, į žemę betono įkasta dar 7m. Monumentai milžiniški, kaip didžiuliai miškuose užsilikę tankai apaugę samanomis. Keli įėjimai ir tik nedideli vamzdeliai orui vidun patekti. Landžioti viduje pavojinga ir draudžiama. Saugiausi, stipriausi bunkeriai, kaip antai Hitlerio ir Goringo, suniokoti  tik iš dalies, taigi dar galima įžvelgti jų struktūrą ir įsivaizduoti visą statinį iki subombardavimo, tačiau tai tik todėl, kad šie bunkeriai buvo statomi ypatingai kruopščiai ir parengti dideliam bambordavimui, t.y. tai buvo “bunkeriai bunkeryje“.

Likę miestelio statiniai galutinai subombarduoti. Kazino, administraciniai pastatai, garažai, o taip pat pasitarimo kamarys, kuriame vyko pasikėsinimas į Hitlerio gyvybę, tik betono krūvos. Liūdna aplinka, kiek apleista. Nėra nei informacinių lentelių, nei interaktyvių pažinimo priemonių. Lyg Gruto parkas su nacistiniu reliktu. Išvykus norisi pasižiūrėti filmą, paskaiti istorijos ir prisiminis, kur buvom pasinert į istorinius įvykius.

 

Apibendrinant kelionė pavyko 100 proc., labai turiningas savaitgalis. Eilinį sykį rekomenduojame Lenkiją :)!

Biudžetas. 210 Eur trims.

Kuras 80 Eur. Nuvažiuota 1.300km. Vilnius – Gdanskas – Vilnius.

Nakvynė 66 Eur. Dvi nakvynės trims žmonėms.

Maistas 50 Eur. Dusyk pietavom kavinėse. Pusryčiai namie, vakarienė užkandžiai ir bandelės po 0,5 Eur.

Lankytinos vietos 34 Eur. Apžvalgos ratas po 6 Eur žmogui. Visa kita Vilko guolis ir suvenyrai.