Šutintojas Rygoje

Ryga, Latvija.

1:45h vargo, vargas in capital letters. Nepaprastai greitas širdies ritmas, išsijungęs kvėpavimas ir demotyvacija slėgė mano baudžiauninko gyvenimą, todėl itin retomis akimirkomis – išgirdęs užsienietį šaukiant savo vardą ar duodant penkis Latvijos folklorui – džiaugiausi. Bėgau pusmaratonį – pirmos varžybos užsienyje ir pirmos varžybos 2016m. Reziumuokim, draugai.

DSC_4318.jpg

Nuotrauka Haroldo Baciaus.

Tikėjau savo galimybėmis iki iššovus starto pistoletui. Kas nutiko klausiau savęs visą tą laiką kol klebikčiavau broliukų latvių keliais.

Pasiruošimas. Jis būtinas. Pašokęs nuo sofkikės – nebėgau. Treniravausi 3 kartus per savaitę. Treniruotės buvo sąžininkos, darbas. Bet to visiškai nepakako. Buvau kvailas manydamas, jog užteks praėjusio sezono rezultato ir surinktų kilometrų. Labai retais sekmadieniais išbėgdavau kroso. Nedvejodamas galiu pasakyti, jog trūko kilometrų.

Oro sąlygos. Nuostabios +15. Buvo ir vėjo. Saulės nė kvapo. Debesų paklodė storai užklojusi dangų.

Savijauta. Pasižiūrėjęs į paskutines dvi savaitės prieš varžybas neišlaikiau disciplinos. Treniravausi tik du kartus. Apsileidimas aukšto lygo. Sarmata. O tai sudarė nemažą spaudimą viduje. Nors nesilioviau savęs raginti: “-Nelėčiau negu 4:28 kilometras“.  Bet tai buvo dar viena priežastis kodėl kritau Rygoj. Emocinis

DSC_4205.jpg

Nuotrauka Haroldo Baciaus

spaudimas, noras pasiekt rezultatą. Bereikalingas stresas, maža to be stipraus pasiruošimo.

Eiga. Pradžią užšutinau, kaip visada adrenalinas ir tikėjimas, jog galiu gynė į priekį. Neprofesionalu. Visada reikia bėgti sau. Nesidairyti į kitus, nesižvagyti kaip bėga kiti. Bėk geriausiai kaip gali. Užšutinau. Pakirto 6km. Tempas nuo 4:10 iki 4:30 krenta jau 10km. Tuoj tempas krenta iki 5:00. O dar tik 13km. Vos pakvėpuoju. Keikiu save, pasaulį. Noriu baigti, nuleist galvą ir paskęst žiūrovų minioj. Neskęsiu. Vos įkvėpiu, nors esu pagarsėjas šnopuotojas ir įkvėpiu/iškvėpiu, jog girdėt už jūrų marių. Tik ne šiandien. Skaičiuoju kilometrus, laiką. Kvailystė jau tempas 5:30. Tuomet jau noriu pasimėgauti bėgimu. Imu žvalgytis, ramiau kvėpuoti. R

DSC_4410.jpg

Nuotrauka Haroldo Baciaus

aminu save, noriu tiesiog finišuoti. Ne mano būdas, bet tenka viduje kovoti. Bėgu didžiulėje minioje, žmonių tiršta 4.700 pusmarotonio dalyviai. Esu pavargęs, išsikrovęs. Skaičiuoju paskutinius 400m, kurie truko visą amžinybę. Nesprintuoju,
o aukštai iškeliu rankas finišuodamas. Laimėjau kovą su savim, bet ne su laiku.

Rezultatas. Dvi dienas tvinksėjo galva, atsistojus nuo lovos, darbo stalo spaudimas kaldavo per varganą galvą. Buvo sukilusi temperatūra. Dar tokio sunkaus ir lėto pusmaratonio nesu turėjąs. Dabar jau nežinau ko noriu. Bėgioti 5km….10km ar ruoštis 21km. Puiki pamoka, geras dėstytojas.

Sveikinu visą Neko runners kolektyvą, kurie subėgo kaip Dievai. Ačiū palaikiusiems: mamai, Brigitai, broliui, treneriui ir komandai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s