Abromiškės, Lietuva
– Broli, einam pasivaikščioti 12km, 22km ar 42km Žalio velnio takais?
Ką? Kas tas Žalias velnias? Kurgi Abromiškės? Bet pasivaikščioti norime. Šį sezoną dar nebuvom Lietuvos miškuos, o ir orai prasti, liūtys skandina Vilnių, saulės nėra. Visos sąlygos ramiam pahaikinimui. Skaityti toliau
Madeira, Portugalija
O saulėtoji, Madeira!
Šį kartą pradėsime netipiškai.
Maidera pirmoji mūsų, kaip šeimos, sutuoktinių, ir dar labiau įsimylėjusių medaus kopinėtojų kelionė. Todėl ir viską čia galime apibūdinti tik labai teigiamai: per dieną Madeiroje galima pergyventi beveik visus metų laikus, tačiau temperatūra nekrenta labai žemai, sala akyse žaliuoja ir žydi – tokios augalijos nematėme dar niekur, vietiniai labai svetingi ir paslaugūs, vaisių įvairovė džiugina akį ir pilvą, vandenyno galia gasdina, tad mūsų atostogos žada būti nuostabios!
Vialattea, Italija.
Tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais žiemos palydėti leidžiamės į kalnus. Vėl norisi pajusti tikrą baltą žiemą, išgirsti po kojomis girgždantį sniegą, užuosti kalnų gaivumą bei tuščia galva pasileisti nuo kalno!
Šį kartą renkamės, kaip manėme, patikrintą variantą – Italijos slidinėjimo kurortus ir mylimas Alpes. Tutto bene, Italija.
Skaityti toliau
Gdanskas, Lenkija.
Ką čia nuveikus, kur nuvažiavus? Gal Minskas? Ne ten vizos reikia. Gal Gdanskas? Varom į Gdanską. Mums Lenkija iš esmės patinka – artimas užsienis. Planuoti daug nereikėjo. Paskaitėm du straipsnius apie Gdanską, užsakėm per booking.com nakvynę ir jau penktadienį prieš darbo pabaigą trypčiojom prieš startą.
Šveicarija, Prancūzija, Italija.
Take me to the Mountains
-O gal varome prisijaukinti kalnus?
-Kaip?
-Taip tikrai, iš širdies, kaip visus tuos dalykus, kuriuos norisi prisijaukinti ir visam turėti. Iš lėto susipažįstant… po truputį artėjant, vakarais nugulant kalnų slėniais, rytais laukiant saulės patekėjimo, iš tolo stebint snieguotas viršūnes ir kopiant kuo aukščiau?
Adršpach, Hrensko, Čekija.
Dresden, Vokietija.
2016-07-07. Alpinistas, treneris, teisininkė ir analitikas tokia kompanija pajudėjom iš Vilniaus į Čekiją ketvirtadienio pavakarę. 1.200 km iki taško. Ilga naktelė laukė. Judėjom greitai ir produktyviai. Su Brigita sėdėjom gale kaip grybai vis panirdami į saldų kaip svarainių sirupas miegą. Keletas sustojimų, WC, arbata – apsikeičiam vairuotojais. Važiuojam toliau, mes vėl smingam. Paryčiais jau prašvitus rotuojamės ir sėdu už vairo. Mašinų nėra. Visi išvargę snaudžia, tylu, ramu.
Roja, Latvija.
Įdegėm kaip gaidžiuko raudona skiauterė, klausėm gamtos naktinio gyvenimo ir kepėm burgerius ant akmenų. Tai ne Palanga ar Nida, tai Latvijos laukinis pajūris. Skaityti toliau
